Ekonomikos sektorius
Saleziečių sektoriai
Ekonomikos sektorius Saleziečių kongregacijoje
Vienuolinei kongregacijai, veikiančiai daugiau nei šimte šalių ir turinčiai tūkstančius ugdymo įstaigų, mokyklų, jaunimo centrų, misijų ir priėmimo struktūrų, veiklai reikia išteklių. Tvarkyti šiuos išteklius atsakingai, skaidriai ir laikantis evangelinių vertybių – tai Saleziečių kongregacijos Ekonomikos sektoriaus užduotis. Tai ne vien techninė įstaiga, o tarnystė, turinti aiškią moralinę ir misijinę reikšmę.
Kas jam vadovauja
Sektorius patikėtas generaliniam ekonomikos patarėjui, kurį renka Generalinė kapitula ir kuris yra Generalinės tarybos narys. Tokia vieta Kongregacijos centrinėje vadovybėje atspindi aiškų pasirinkimą: ekonominiai sprendimai nėra atskirti nuo pastoracinių ir misijinių, bet yra neatskiriama jų dalis. Kartu su patarėju dirba įstaiga su specializuotais darbuotojais, kurie padeda analizės, priežiūros ir orientavimo darbe.
Ką veikia sektorius
Ekonomikos sektorius savo veiklą vykdo keliais lygmenimis.
Pirmasis lygmuo – tai ekonominio valdymo priežiūra Kongregacijos centriniu lygmeniu ir parama provincijoms visame pasaulyje. Kiekviena saleziečių provincija turi savo administraciją, tačiau sektorius teikia gaires, priemones ir bendrus kriterijus, kad išteklių valdymas būtų tvarkingas, skaidrus ir atitiktų tiek bažnytines, tiek įvairių šalių civilines normas.
Antrasis lygmuo – tai ekonomų rengimas provincijų ir vietos lygmeniu. Vienuolinės bendruomenės turto administravimas reikalauja specifinių kompetencijų, bet ir ypatingos nuostatos: suvokimo, kad tas turtas niekam asmeniškai nepriklauso, o yra misijai tarnaujančios priemonės. Sektorius rengia susitikimus, mokymo programas ir pagalbines priemones, kad šias pareigas einantys asmenys jas atliktų pasirengę ir tarnystės dvasia.
Trečiasis lygmuo – tai apmąstymas ir orientavimas. Sektorius padeda rengti Kongregacijos ekonomines gaires, atsižvelgdamas į Šventojo Sosto nurodymus, tarptautinius teisės aktus ir iššūkius, su kuriais saleziečių įstaigos susiduria įvairiuose kontekstuose. Tokios temos kaip įstaigų tvarumas, nekilnojamojo turto valdymas, turimų išteklių ir misijos prioritetų santykis nuolat nagrinėjamos ir aptariamos su provincijomis.
Ekonomika ir misija
Saleziečių tradicijoje materialinės gėrybės visada turėjo aiškią prasmę: jos yra priemonės, o ne tikslai. Don Bosco pastatė didelius darbus, pradėdamas nuo mažai ko, pasitikėdamas Apvaizda, bet dirbdamas labai konkrečiai ir praktiškai. Šis stilius ir toliau įkvepia Kongregacijos požiūrį į ekonominius klausimus.
Ekonomikos sektorius dirba tam, kad turimi ištekliai būtų naudojami gerai: be švaistymo, be neskaidrumo, ypatingą dėmesį skiriant vargingiausiam jaunimui tarnaujančioms įstaigoms. Sveikas ir skaidrus valdymas yra ne tik geros administracijos klausimas, bet ir patikimumo ženklas vienuolinei kongregacijai, veikiančiai Evangelijos vardu.
Šia prasme Ekonomikos sektoriaus darbas savaip yra misijos dalis: užtikrinti, kad ištekliai būtų, kad jie būtų gerai valdomi ir toliau tarnautų tam, kam buvo patikėti Kongregacijai.
Norėdami pasiekti Ekonomikos sektoriaus dokumentus, spustelėkite ČIA .
