Don Bosco – įkūrėjas

Saleziečių kongregacija pasaulyje

Šventojo Pranciškaus Saleziečio draugijos įkūrėjas
1859 m. Don Bosco oficialiai įkūrė Šventojo Pranciškaus Saleziečio draugiją, kurią iš pradžių sudarė nedidelė jaunuolių grupė, besidalijanti jo misija. Jų tikslas buvo „Dievo garbė ir sielų išganymas“, ypatingai atsiduodant jaunimui.
Kongregacija sparčiai augo, atidarydama mokyklas, kolegijas, oratorijas ir misijų įstaigas. Pats Don Bosco 1875 m. pasiuntė pirmuosius misionierius į Lotynų Ameriką, parodydamas karštą misijinį polėkį. Visuotinė charizmos dimensija jau buvo jo horizonte: jaunimo išganymas nepažino geografinių ribų.
Jo sūnūs saleziečiai tęsė Apvaizdos jam patikėtą misiją vaikinų labui.

Marijos Krikščionių Pagalbos dukterys (FMA)
Don Bosco netrukus suprato, kad jo darbas negali apsiriboti vien vaikinais. Bendradarbiaudamas su šventąja Marija Dominyka Mazzarello, 1872 m. jis įkūrė Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų institutą (FMA), skirtą krikščioniškam mergaičių ugdymui.
FMA dalijasi ta pačia dvasia ir ta pačia saleziečių misija, įgyvendinama moteriškai. Pamaldumas Marijai Krikščionių Pagalbai užima centrinę vietą instituto dvasingume. Don Bosco buvo giliai įsitikinęs motinišku Marijos įsikišimu į išganymo istoriją ir į jo darbą. Jai jis paskyrė Valdoko baziliką – regimą savo dėkingumo ir tikėjimo ženklą.

Marijos Krikščionių Pagalbos asociacija (ADMA)
Saleziečių charizmos Marijos dimensija išsireiškė ir 1869 m. įkūrus Marijos Krikščionių Pagalbos asociaciją (ADMA). Ji gimė siekiant skatinti pamaldumą Eucharistijai ir Marijai Krikščionių Pagalbai, bendrystėje su popiežiumi ir Bažnyčia.
Don Bosco pamaldumas buvo ne šalutinis elementas, o ugdomoji ir dvasinė jėga. ADMA atstovauja kontempliatyviam ir liaudiškam saleziečių charizmos veidui: tai tikinčiųjų tinklas, dvasiškai remiantis ugdymo darbą malda ir krikščionišku liudijimu.

Saleziečiai bendradarbiai
1876 m. Don Bosco įkūrė Saleziečių bendradarbių sąjungą, šiandien – Saleziečių bendradarbių asociaciją. Jis norėjo įtraukti pasauliečius į saleziečių misiją, siūlydamas jiems stabilią ir organizuotą dalyvavimo formą, jiems išliekant savo gyvenimo luome.
Bendradarbiai dalijasi Don Bosco dvasia ir veikia visuomenėje kaip evangelinis raugas, ypač ugdymo ir šeimos srityse. Ši įžvalga pranašiškai numatė pasauliečių vaidmens įvertinimą, kuris visiškai išsiskleidė XX amžiuje. Don Bosco suprato, kad misija jaunimo labui reikalauja plačios bažnytinės bendros atsakomybės.

Dvasinis kelias
Don Bosco dvasingumui būdingas stiprus Dievo artumo jausmas ir pasitikintis atsidavimas Apvaizdai. Jo gyvenimą ženklino intensyvus sakramentinis gyvenimas, pamaldumas Marijai ir meilė Eucharistijai.
Jo šūkis „Da mihi animas, cetera tolle“ išreiškia jo vidinio gyvenimo šerdį: karštą sielų išganymo troškimą ir atsižadėjimą žemiškųjų gėrybių. Šventumas jam buvo ne nedaugelio privilegija, o konkretus pasiūlymas visiems, ypač jaunimui. Garsus jo teiginys, kad šventumas – tai „būti labai linksmiems“ ir gerai atlikti savo kasdienes pareigas.
Saleziečių džiaugsmas nėra paviršutiniškumas, o gyvenimo malonėje ir suvokimo, kad esi Dievo mylimas, vaisius. Ši vizija persmelkia visą Saleziečių šeimą ir toliau įkvepia jos ugdymo įstaigas.

Gyvas palikimas
Don Bosco mirė 1888 m. sausio 31 d. Turine. Kanonizuotas 1934 m. Tačiau jo darbas nesibaigė su jo mirtimi. Šiandien į jį besiremianti Saleziečių šeima veikia daugelyje pasaulio šalių ir toliau tarnauja jaunimui per mokyklas, oratorijas, parapijas, profesinio rengimo centrus, universitetus ir socialines įstaigas.
Jo charizma išlieka aktuali, nes yra įsišaknijusi Evangelijoje ir geba skaityti laiko ženklus. Kiekviename jaunuolyje, ypač pažeidžiamiausiame, saleziečiai ir Saleziečių šeima atpažįsta šventą žemę, vietą, kurioje Dievas jau veikia.
Šventasis Jonas Bosko ir toliau yra mokytojas ir tėvas: aistringas ugdytojas, uolus kunigas, drąsus įkūrėjas. Jo gyvenimas liudija, kad šventumas įmanomas, kai sujungiama meilė Dievui ir konkretus atsidavimas broliams. Jo pavyzdžiu Don Bosco saleziečiai kasdien atnaujina savo misiją: būti Dievo meilės jaunimui, ypač vargingiausiam, ženklais ir nešėjais.