Logotipas
Saleziečių kongregacija pasaulyje
Kilmė
Herbas ir logotipas atlieka vienas kitą papildančias funkcijas. Herbas išreiškia tapatybę, istoriją ir institucinę priklausomybę: jis turi simbolinę ir tradicinę vertę, dažnai siejamą su oficialiu naudojimu. Logotipas tą pačią tapatybę perteikia tiesioginiu, lanksčiu ir atpažįstamu vizualiniu ženklu, sukurtu šiuolaikinės komunikacijos poreikiams.
Šiandien komunikacijai reikia aiškaus ir paprasto vaizdo, kurį būtų galima atkurti bet kurioje laikmenoje ir lengva pritaikyti: sprendimo, kuris tapatybę padarytų iš karto atpažįstamą ir suprantamą dabartine vizualine kalba.
Herbas pasakoja tavo tapatybę, logotipas leidžia tave iškart atpažinti.
Dabartinis saleziečių logotipas naudojamas nuo 2003 metų ir gimė kaip šiuolaikinės vizualinės tapatybės projektas. Jis sujungia elementus iš Vokietijos ir Brazilijos provincijų logotipų; mintis juos sujungti kilo iš visoje Kongregacijoje atliktos apklausos apie naująjį logotipą ir Generalinės tarybos indėlio, o jis sukurtas aplink pagrindinę temą „Don Bosco ir saleziečiai keliauja su jaunimu pasaulyje“. Meninį abiejų logotipų sujungimo darbą atliko dizaineris Fabrizio Emigli iš Romos bendrovės „Litos“.
Logotipo tapatybės spalva yra:
Nespalvotam (juoda / balta)
Namas – RGB: 0,0,0 arba Web: #9A9A9A
Fonas – RGB:154,154,154 arba Web: #9A9A9A
Spalvotam
Namas – RGB: 255,189,167 arba Web: #FFBDA7
Fonas – RGB: 245,6,38 arba Web: #F50626
Šiuolaikinio logotipo simbolika
Logotipą sudaro dvi viena ant kitos uždėtos piktogramos. Fone yra stilizuota „S“, primenanti saleziečius, negatyvu nupiešta apskritoje, Žemės rutulį primenančioje formoje; šonuose matyti dvi kalvų ar kopų atkarpos. Visa tai vaizduoja saleziečių kelią pasaulyje.
Centre yra į viršų nukreipta rodyklė, kurią laiko trys vertikalūs stiebeliai su trimis pilnais apskritimais: tai trys stilizuoti žmonės. Centrinė figūra yra aukštesnė, rodyklės viršūnėje; dvi šoninės tarsi apkabina centrinę. Ši aukštesnė figūra aiškinama kaip Don Bosco, apkabinantis vaikus.
Trys žmonės ir rodyklė taip pat sudaro paprastą namą: rankos tampa nuožulniu stogu, kūnai – kolonomis. Tai tiesiogiai nurodo į saleziečių oratoriją kaip ugdymo aplinką: SDB Konstitucijos pirmąją Don Bosco oratoriją apibūdina kaip „namus, kurie priima, parapiją, kuri evangelizuoja, mokyklą, kuri parengia gyvenimui, ir kiemą, kuriame susitinkama kaip draugai ir gyvenama džiugiai“.
Charizminiai logotipo šaltiniai
Logotipą įkvėpė saleziečių Konstitucijų 7, 21 ir 38–40 straipsniai. 7 straipsnis kalba apie saleziečių pašaukimo solidarumą su pasauliu ir istorija, atvirumą kultūroms ir sielovadinę veiklą, kurią kreipia jaunimo ir liaudies aplinkų poreikiai.
21 straipsnis pristato Don Bosco kaip tėvą ir mokytoją, kuriam tarnystė jaunimui tampa vieninga gyvenimo programa. 38–40 straipsniai primena Prevencinę sistemą, grindžiamą protu, religija ir meilumu, aktyvų ir draugišką buvimą tarp jaunimo bei Valdoko oratoriją kaip nuolatinį saleziečių veiklos kriterijų.
Šiuolaikinis logotipas grafiškai perteikia saleziečių charizmą šiandienos kalba: Don Bosco, saleziečiai, jaunimas, namai-oratorija, kelias, pasaulis ir veržimasis į aukštį.
