Don Bosco įpėdiniai

Saleziečių kongregacija pasaulyje

Mirus šv. Jonui Boskui1888 m. sausio 31 d. jaunoji Šv. Pranciškaus Salezo draugija atsidūrė prieš lemiamą iššūkį: saugoti Įkūrėjo charizmą ir kartu vadovauti jos raidai iš esmės pasikeitusiuose istoriniuose kontekstuose. Nuo tada jo įpėdiniai Kongregacijos priešakyje – Vyriausieji vadovai – atlieka animavimo ir valdymo tarnystę, tęsdami Don Bosco dvasinę tėvystę.

Pagal saleziečių Konstitucijas Vyriausiasis vadovas yra Don Bosco įpėdinis, Kongregacijos ir Saleziečių šeimos tėvas ir vienybės centras. Jo misija neapsiriboja teisiniu valdymo matmeniu, bet turi charizminę reikšmę: jis pašauktas saugoti saleziečių tapatybę, puoselėti jos vienybę ir kreipti jos apaštalinę veiklą kūrybingai ištikimai ištakų dvasiai.

Per dešimtmečius Don Bosco įpėdiniai lydėjo Kongregacijos misijų plėtrą penkiuose žemynuose, remdami charizmos inkultūraciją ir ugdymo įstaigų pritaikymą naujiems socialiniams ir bažnytiniams poreikiams. Jie vedė saleziečius per sudėtingus istorinius laikotarpius – nuo XIX–XX a. politinių permainų Europoje, per pasaulinius karus iki gilių šiuolaikinio pasaulio kultūrinių pokyčių, – tvirtai laikydamiesi „Da mihi animas, cetera tolle“ kaip įkvepiančio principo.

Jų tarnystė ypač reiškiasi per Generalinę kapitulą, kuri yra aukščiausias Kongregacijos bendruomeninės įžvalgos momentas. Šiame kontekste Vyriausiasis vadovas gauna iš Kapitulos įgaliojimą šešerių metų laikotarpiui kreipti saleziečių gyvenimą ir misiją, puoselėdamas provincijų bendrystę ir skatindamas visų konfratrų bendrą atsakomybę.

Be vidinio valdymo matmens, Don Bosco įpėdiniai atliko reikšmingą vaidmenį dialoge su visuotine Bažnyčia ir pilietine visuomene. Bendrystėje su Petro įpėdiniu jie aiškino ir Kongregacijai perteikė pagrindines bažnytinio Mokymo kryptis, ypač auklėjimo, jaunimo sielovados ir misijų srityse.
Nuolatinis jų tarnystės bruožas buvo pastangos stiprinti Saleziečių šeimos vienybę ir gyvybingumą; ją, be Don Bosco saleziečių, sudaro daugybė vienuolinių ir pasauliečių grupių. Šia prasme Vyriausiasis vadovas yra matomas charizmos tęstinumo ženklas, pašauktas puoselėti bendrystę tarp įvairių pašaukimų, kurių visi šaknys glūdi Įkūrėjo dvasinėje patirtyje.

Don Bosco įpėdinių istorija nėra vien chronologinė seka, bet dinamiškos ištikimybės kelias. Kiekvienoje epochoje jie atpažino skubius jaunimo, ypač vargingiausio, auklėjimo poreikius ir siūlė gaires, kurios formavo Kongregacijos tapatybę ir veiklą.

Taip vadovavimo tęstinumu ir istorinių kontekstų įvairove atsiskleidžia saleziečių charizmos gyvybingumas: Dvasios dovana, kuri per Vyriausiųjų vadovų tarnystę toliau saugoma, gilinama ir siūloma naujoms kartoms.

Pateikiame Don Bosco įpėdinių sąrašą su jų duomenimis.

* – 1884 10 24 popiežius Leonas XIII buvo nurodęs kun. Boskui paskirti savo įpėdinį; praėjus metams po to, kai pasirinko kun. Ruą, ir popiežiui patvirtinus (1885 09 24), Don Bosco viešai paskelbia savo pasirinkimą Aukščiausiajai kapitulai; Aukščiausioji kapitula praneša Michele Rua apie paskyrimą Kongregacijos vadovo įpėdiniu..