Saleziečių šventumas

Saleziečių kongregacija pasaulyje

Šventumas Saleziečių šeimoje: charizmos vaisius
Don Bosco nenorėjo steigti institucijos. Jis norėjo perduoti Dievo įkvėptą gyvenimo stilių – tokį atsidavimo jaunimo auklėjimui būdą, kuris būtų prieinamas visiems: pašvęstiesiems ir pasauliečiams, vyrams ir moterims, jaunimui ir suaugusiesiems. Vienas iškalbingiausių saleziečių charizmos gyvybingumo ženklų yra skaičius žmonių, kurie, gyvendami šiuo stiliumi, pasiekė Bažnyčios pripažintą šventumą. Tai ne išskirtinės ir nepasiekiamos asmenybės, bet paprasti žmonės, ištikimai atsiliepę į savo kasdienį pašaukimą.

Šventųjų šeima
Saleziečių šeima šiandien turi nepaprastai daug palaimintųjų ir šventųjų, priklausančių įvairioms jos grupėms. Tarp jų yra saleziečių kunigų ir brolių, Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų, Don Bosco savanorių pasaulietinio instituto narių, jaunų pasauliečių ir paprastų jaunuolių. Ši įvairovė nėra atsitiktinė: ji rodo, kad Don Bosco charizma nepriklauso vienai žmonių kategorijai, bet yra atviras pasiūlymas, galintis sužydėti labai skirtinguose gyvenimuose.
Tarp žinomiausių Saleziečių šeimos šventųjų, be paties Don Bosco, kanonizuoto 1934 metais, yra šv. Dominykas Savijas – penkiolikmetis jaunuolis, gyvenęs šventumu kasdienio gyvenimo paprastume, – ir šv. Marija Macarelo, Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų bendraįkūrėja. Tačiau šalia jų yra dešimtys palaimintųjų: kankiniai, misionieriai, mirę eidami savo tarnystę, auklėtojai, paskyrę gyvenimą jaunimui, pasauliečiai, liudiję Evangeliją įprastomis gyvenimo aplinkybėmis.

Kasdienis šventumas
Žvelgiant į šiuos veidus, labiausiai krinta į akis jų kelių įprastumas. Don Bosco savo jaunuoliams nesiūlė nepaprastų askezės praktikų. Jis jiems sakydavo, kad pakanka gerai atlikti savo kasdienes pareigas, dažnai išpažinti nuodėmes, priimti Eucharistiją ir saugotis nuodėmės. Dominykas Savijas šią žinią suprato ir gyveno ja su nuginkluojančiu paprastumu. Jo šventumą sudarė ne įspūdingi gestai, bet dėmesys kitiems, džiaugsmas ir nuoseklumas.
Šis pavyzdys ir šiandien įkvepia Saleziečių šeimą. Šventumas, į kurį kvietė Don Bosco, nebuvo skirtas tik keletui išrinktųjų, bet buvo konkretus pasiūlymas kiekvienam, kas norėtų juo gyventi: mokykloje, darbe, šeimoje, vienuolinėje bendruomenėje.

Gyvybę gimdanti charizma
Tai, kad saleziečių charizma ir toliau neša Bažnyčios pripažintą šventumą, yra jos gyvybingumo ženklas. Tai ne praeities paveldas, kurį reikia saugoti, bet vis dar veikiantis šaltinis, galintis perkeisti žmones, o per juos – ir aplinką, kurioje jie gyvena.

Saleziečių šeima žvelgia į savo šventuosius ir palaimintuosius ne iš tos susižavėjusios distancijos, iš kurios žiūrima į kažką nepasiekiamo, bet su artumu tų, kurie juose atpažįsta brolius ir seseris, ėjusius tuo pačiu keliu. Ir šiame artume ji ir šiandien randa kvietimą ir viltį.

Pateikiame Saleziečių šeimos šventumo sąrašą, atnaujintą 2026 metų pradžioje.